2010.02.09
nokia ovi
Šitą radau netyčia, bet likau sužavėtas :), gan orginalus būdas reklamuoti savo paslaugą.
http://www.radiocool.lt/nokia-pastatepakabino-didziausia-pasaulyje-interaktyvu-zenkla-video/
Comments off
2010.01.26
King of my castle
naktinejimo rezultatas, klasika atradau :D, tik kazhko nebevezha kaip seniau :)
http://www.youtube.com/watch?v=lbQCf8F1JsE
Comments off
2010.01.17
mm
Atveriam tavo minčių srautą. Atskiriam neigiamas mintis, ir nukreipiam į tuštumą. Mintis apie ją perleidžiam per rožinę prizmę. Peržiūrim reakcijas akyse, ir atliekam ekstrines korekcijas “on the go”. Viskas atrodo gerai. Gal tai meilė?
Comments off
2009.12.10
Black as the night.
The nights are black. The mist is covering ground, making it even blacker, covering the moon from showing any hope to travelers. But as it said, it is darkest before dawn, and as you hope, you manage to fill the empty gaps of questions, will blank answers, just to get up this morning, just to live on till next night, when your hope of moon is even stronger, while the night is even darker with each minute. You touch the mirror, with hope to make it open, and show you wonderland, where everyone is enjoying the fruits of happiness and joy. And in my head, I feel only small part of myself, everything is closed off, like some abandoned town, with wind blowing through the windows. The road of night, and the day of tomorrow, the time goes on, without me, and thats the answer to my waiting, it will go on, I must survive another day. I wake up, and drive home. I am alive.
Comments off
2009.11.19
In to the storm.
Ką tik baigiau žiūrėti “In to the storm”, ko pasekoje susimąsčiau, kokie maži mes buvo pasaulinio konflikto metu. Hitleris buvo tiek arti pergalės, kad tik dėl kelių sėkmingų nutikimų, ir galbūt kažkieno ne kompetencijos, šiandien demokratinis pasaulis vis dar egzistuoja. Atsimenu kaip godžiai skaitėm tarpukario istoriją, kokia didinga buvo Lietuva, kaip mus gerbė visas pasaulis. Galbūt taip ir buvo, bet mes esam centre, aplinkybės susiklostė taip, kad bet koks didesnis konfliktas Europoje liečia ir mus. Tik dabar mes daug mažiau reikšmingi, tiesiog kaip aborigenų šalis, kurioje pešasi visi tarpusavyje, ir niekas neturi tikslo. Savo laiku pasukom neteisinga linkme, partinis valdymas lyg palikimas po rusų, buvo lengviausias kelias, ir mes jį šiuo metu turim. Dauguma valdo viską, ir niekas neneša jokios atsakomybės. Nėra atsakingų žmonių, reiškia nereikia jausti atsakomybės už savo darbą. Grupė žmonių, kad ir kokį absurdišką sprendimą nepriimtu, negali būti kategoriškai apkaltinta, lyginant su vienu asmeniu. Kol kas politinė situacija juokinga. Konservai mainosi su socdemais, vieni prisidirba, išlenda kiti, tie prisidirba, grįžta primieji. Nėra pasirinkimo. Bet koks pasirinkimas būna suvalgomas užsakomaisiais straipsniais, laidomis apie nieką, iš piršto laužtais teiginiais. Istorija kartojasi jau ne vieną kartą. Kiekviena nauja partija, bandanti įlįsti tarp dviejų girnapusių būna sutrinama, ir netenka lyderių, partija kurios lyderiai praranda tautos pasitikėjimą, nors ir visiškai nepagrįstai, neturi galimybės gyvuot sėkmingai. Tuo tarpu girnapusės daro ką nori. mano manymu dabar būtų didžiausias džiaugsmas jei kažkaip prasimuštų tiesioginiai rinkimai. Į visas sritis. Reiktu baigt su partiniu valdymu. Visas civilizuotas pasaulis jau seniai renkasi asmenis, o ne partiją, kodėl pas mus atvirkščiai? Gal visgi mes dar aborigenai :), jei dabar būtų karas, aborigenai neturi balso, ar ne?
2009.11.07
Apie tai…
Juodos pėdkelnės ribojosi su trumpu sijonuku. Ėjau paskui lyg išbadėjęs laukinis. Žingsnis po žingsnio. Atrodė lyg tavo karštumas tirpdo pavasario sniegą. Nebemačiau nieko, tik apsiblausęs sekiau sijonuką ir siūbuojančius klubus. Hormonai pylėsi į smegenis, ir vaizduotė pradėjo formuoti ištvirkėliškas situacijas. Dzilin. Kavinės durys su varpeliu. Nežinau kiek žmonių buvo aplink. Lyg išbadėjęs katinas paskui grietinę, ėjau nesustodamas. Prisėdom. Kažką turėjau užsakyti. Tada godžiai stebėjau tavo saldžias lūpas sugeriančias saulėtekį (su Tekila). Ryto nebus, pramiegosim. Kaitra kraujyje ir hormonų audros, kažkokia neesminė muzika, ir visai nesvarbus pasaulis baigėsi, kai mudu pajudėjom namo. Važiavau lyg akis išdegęs, panašiai ir buvo. Pabudom apie pietus. Tu jau pasijutai peršalus. Kaip visada, bet vakar buvo karšta.
Comments off
Loading ...